Žirmūnų parkas

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas

Šių metų rudenį VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ savo atsakomybėn perėmė Žirmūnų parko teritorijos priežiūrą. Vietovė plati ir vaizdinga. Teritorija prasideda nuo Emilijos Pliaterytės mokyklos, tęsiasi į pietus palei Nerį apimdama Žirmūnų paplūdimį. Į teritoriją patenka visas prižiūrimų želdinių plotas su neseniai pasodinta sidabrinių klevų alėja, pėsčiųjų taku, suoleliais ir kita infrastruktūra. 

2021 m. spalio 28 d. šalia gelbėtojų stoties įvyko VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ inicijuotas susitikimas su Žirmūnų seniūnijos atstovais, bendruomenių lyderiais ir kitomis suinteresuotomis pusėmis. Susirinkimo tikslas – kartu apžiūrėti teritoriją, įvertinti vietovės tvarkytinus objektus. Mums, įstaigos pusei, buvo svarbiausia išgirsti bendruomenės lūkesčius ir pasitikrinti, ar mūsų ir seniūnijos požiūris į teritorijos tvarkymą sutampa. 

Pietinė teritorijos dalis yra kokybiškai sutvarkyta, apželdinta, čia reguliariai pjaunama žolė. Žirmūnų paplūdimys ir jo prieigos pavyzdinės dėl gelbėtojų stotyje nuolat budinčių žmonių rūpesčio. 

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ daugiausiai savo dėmesio skirs šiaurinei teritorijos daliai nuo mokyklos iki Kareivių gatvės. Iki šiol pagrindinį teritorijos vaizdą formavo gamta. Artimiausiu metu tai turėtų pasikeisti. Manome, jog įdėję sąlyginai nedaug išteklių, apleistą gamtos kampelį galima pritaikyti žmogaus poreikiams. Apie teritorijos tvarkymo galimybes bendruomenei pasakojo įstaigos direktorius, kraštovaizdžio architektė, arboristas, miškininkas, sodininkas. 

Pagrindiniai planuojami darbai – apleistų pievų šienavimas, smulkių menkaverčių krūmų ir medžių šalinimas. Arti mokyklos auga raudonųjų ąžuolų giraitė. Specialistų nuomone, būtina jaunuolyną ugdyti, paretinti, kad besiformuojantis miškas pasirodytų gražiausiomis savo formomis. Iš stambių medžių planuojamas tik invazinių uosialapių klevų šalinimas palei Nerį, arčiausiai dviračio tako. Bendruomenės teigimu, medžiai dažnai lūžta, krenta ant tako. Parko vizija ateičiai – uosialapynus naikinti ir jų vietoje sodinti juodalksnius. Remigijus Samuilevičius, Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas, pastebėjo, kad Neries pakrantėse yra mėgėjų kūrenti laužus. Bendrai, apleistos vietos traukia įtartinus asmenis. Parkų atstovų patirtis rodo, kad pradedant tvarkyti teritorijas, žmonių, lankančių vietovę, kontingentas pasikeičia į gerąją pusę. 

Neabejotinai vertingiausias vietovės medis yra šalia Neries augantis ąžuolas. Arboristo Renaldo Žilinsko teigimu, jam ne mažiau 200 metų. Medžio laja plati, taisyklingos formos, nėra šviežių pažaidų. Augalo kamienas išduoda, kad jame esama grybo. Įvairiose vietose pastebimos šlapiuojančios žaizdos. „Medis viduje yra kiauras“, - teigia arboristas. Bet čia nėra nieko ypatingo. Gamtinę brandą pasiekę medžiai senoliai dažniausiai savyje turi drevių. 

Seniūnijos ir bendruomenių atstovų pastabas ir pageidavimus išklausėme. Pagal galimybes ir poreikį jas įgyvendinsime. Parkų atstovai džiaugiasi dėl bendruomenės parodyto pasitikėjimo. Dar šį rudenį prasidės šiaurinės teritorijos dalies priežiūros darbai. 

Viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ 2022 metų žiemą planuoja pradėti Žirmūnų parko šiaurinės dalies pritaikymo aktyvesniam visuomenės lankymui darbus.  Planuojant darbus buvo įvertinta vietovės aplinka. Įstaigos specialistai lankėsi teritorijoje, rengė pasitarimus. Vienas svarbiausių iškeltų uždavinių buvo teisingai įvertinti vietovės vertybes. Vietos biologinė įvairovė, kaip vietovėje aptinkamų gyvų organizmų visuma, yra svarbiausia vertybė, pagal kurią planuojamos taikyti priemonės. Suplanuoti darbai nekenkia biologinei įvairovei, daugelis jų, priešingai, gali būti vadinamos gamtotvarkos priemonėmis.

Teritorijos tvarkymas ir priežiūra turi būti suprantama kaip didesnė teritorijos apsauga. Plačiai žinoma, kad neprižiūrimas turtas prapuola, todėl teritorijos priežiūrą perėmus VšĮ „Vilniaus miesto parkai“, atsiranda visos prielaidos išsaugoti teritorijos vertybes bei jas puoselėti.

Dokumente pateikiamos vietovėje pastebėtos, pagal veiklos žymes pažintos ir teritorijoje galinčios gyventi šalies floros ir faunos rūšys. Dokumente neaptariama biologinės įvairovės gausa.

Dokumente apžvelgiama aktualios teritorijos sumedėjusių augalų, žinduolių, paukščių biologinė įvairovė. Apžvalga neapima žolinių augalų, bestuburių gyvūnų, varliagyvių, grybų, kerpių biologinės įvairovės. Esamuoju laiku nėra duomenų, kurie rodytų, kad teritorijoje yra retų šių neapžvelgtų grupių organizmų. Dokumente aptariamas planuojamų darbų galimas poveikis biologinei įvairovei.

Vietovės aprašymas

Žirmūnų parkas yra Vilniaus miesto Žirmūnų mikrorajono dalis, iš rytų pusės besiribojanti su Neries upe, gausiai apželdinta ir savaime apžėlusi. Teritorija nevienalytė. Išskirtinos trys aiškios zonos: upės pakrantės natūrali augalų bendrija teritorijos rytuose; sukultūrinta ir aktyviam žmonių lankymui pritaikyta pietinė, į pietus už Kareivių gatvės esanti teritorijos dalis; apleisti, sulaukėję želdiniai šiaurinėje teritorijos dalyje. Dokumente aptariamos upės pakrantės rytuose ir sulaukėjusių želdinių šiaurėje teritorijos dalys. Sukultūrintoje teritorijos dalyje jokie reikšmingi darbai šiuo metu nėra numatomi, todėl jos vertinimas ir priemonių analizė nepateikiama. 

Upės pakrantės augalų bendrija teritorijos rytuose

Teritoriją aiškiai riboja Neries upė ir dviračių takas. Tai siauras upės pakrantės ruožas, apžėlęs medžiais ir krūmais. Teritorijoje augantys medžiai – daugiausia gluosniai ir juodalksniai.

Upės pakrantės teritorijos biologinės įvairovė

Sumedėję augalai. Teritorijoje auga šios sumedėjusių augalų rūšys – juodalksniai, įvairių rūšių gluosniai, uosialapis klevas, europinis ožekšnis, karpotasis ožekšnis, paprastasis šaltekšnis, kalninė guoba, paprastasis lazdynas, šermukšnis, paprastasis sausmedis, paprastoji ieva.

Žinduoliai. Teritorija yra palanki gyventi arba teritorijoje jau yra pastebėtos ir pagal veiklos žymes atpažintos šios žinduolių rūšys: upinis bebras, kanadinė audinė, europinė ūdra, akmeninė kiaunė, rudoji lapė. Pastebėta neįvardintų rūšių pelėnų, šikšnosparnių.

Paukščiai. Teritorijoje pastebėtos arba teritorija tinkama gyventi šioms paukščių rūšims: didysis dančiasnapis, klykuolė, pilkasis garnys, baltasis garnys, ausuotasis kragas, didysis kormoranas, gulbė nebylė, nendrinė vištelė, didžioji antis, laukys, didžioji krakšlė, lakštingala, upinis žiogelis, nendrinis žiogelis, upinis kirlikas, keršulis, tulžys, didysis margasis genys, mažasis genys, baltoji kielė, karietaitė, didžioji zylė, mėlynoji zylė, šiaurinė pilkoji zylė, liepsnelė, liputis, bukutis, juodasis strazdas, strazdas giesmininkas, kėkštas, pilkoji varna, šarka, kikilis.

Kiti elementai, svarbūs vietovės biologinei įvairovei. Negyva mediena, drevėti medžiai, inkilai, upė.

Teritorijoje numatomos tvarkymo priemonės. Jokių intensyvių tvarkymo priemonių teritorijoje neplanuojama taikyti. Numatytas tik pavienių invazinių augalų – uosialapio klevo šalinimas. Reguliariai atliekamas nelegalių laužaviečių naikinimas, šiukšlių rinkimas ir inkilų dančiasnapiams priežiūra. Invazinių augalų šalinimas gali pagerinti biologinės įvairovės būklę.

Želdiniai šiaurinėje teritorijos dalyje

Teritorija mozaikiška, su giraitėmis, įsiterpiančiomis pievomis. Pievose želia pavieniai sumedėję augalai. Nevienalytėje teritorijoje išskirtina raudonojo ąžuolo giraitė, apleistas sodas, drebulyno miškas, parką primenanti brandžių medžių bendrija.

Šiaurinės Žirmūnų parko teritorijos dalies biologinės įvairovė

Sumedėję augalai. Teritorijoje auga šios sumedėjusių augalų rūšys: raudonasis ąžuolas, paprastasis ąžuolas, obelis, paprastasis klevas, drebulė, paprastoji ieva, karpotasis beržas, paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, raukšlėtalapis erškėtis, blindė, paprastoji pušis, kalninis serbentas.

Žinduoliai. Teritorija yra palanki gyventi arba teritorijoje jau yra pastebėtos ir pagal veiklos žymes atpažintos šios žinduolių rūšys: pilkasis kiškis, stirna, akmeninė kiaunė, pastebėta neįvardintų rūšių pelėnų, šikšnosparnių.

Paukščiai. Teritorijoje pastebėtos arba teritorija yra tinkama gyventi šioms paukščių rūšims: keršulis, pietinis purpelis, gegutė, gražiagalvė, didysis genys, mažasis genys, baltoji kielė, karietaitė, liepsnelė, juodasis strazdas, strazdas giesmininkas, pilkoji devynbalsė, sodinė devynbalsė, žalioji pečialinda, margasparnė musinukė, šiaurinė pilkoji zylė, mėlynoji zylė, didžioji zylė, bukutis, liputis, volungė, kėkštas, šarka, kuosa, kovas, pilkoji parna, karklažvirblis, kikilis, žaliukė, svilikas, dagilis, juodagalvė sniegena, geltonoji starta.

Kiti elementai, svarbūs vietovės biologinei įvairovei. Ąžuolas senolis, gamtinę brandą pasiekusi pušis, teritorijos mozaikiškumas, pusiau natūralios pievos, sodas, drebulynas, upė.

Teritorijoje numatomos tvarkymo priemonės. Teritorijoje numatytos kelios tvarkymo priemonės: apleisto sodo genėjimas ir medžių atidengimas, raudonojo ąžuolo giraitės polajo išvalymas, drebulyno ir baltalksnynų išskyrimas, senų medžių priežiūra, jaunų medžių ir krūmų atranka, krūmais užželiančių pievų atidengimas ir šienavimas, pavienių virtuolių smulkinimas ir sukrovimas į krūvas, invazinių augalų šalinimas, medžių genėjimas.

Apleisto sodo genėjimas ir medžių atidengimas. Šiuo metu Žirmūnuose augantis sodas yra prastos būklės. Daugelis medžių negauna tiesioginės saulės šviesos. Obelys daug metų yra negenėtos, todėl prastai dera. Neprižiūrėti seni medžiai lengvai lūžta. Planuojamas medžių atidengimas – bus šalinami obelis stelbiantys ir po obelų lajomis augantys krūmai. Planuojamas obelų genėjimas. Po atliktų darbų galima tikėtis gausesnio obelų žydėjimo, derliaus. Obelys taps stabilesnės, sumažės lūžio tikimybė.

Raudonojo ąžuolo giraitės polajo išvalymas. Raudonasis ąžuolas yra svetimžemis, ne Lietuvos floros augalas, todėl nėra laikomas šalies biologinės įvairovės dalimi. Planuojama išvalyti ąžuolyno polajį nuo labai gausiai sužėlusių raudonojo ąžuolo savaiminukų. Suplanuoti darbai neturės įtakos giraitės biologinei įvairovei. Svetimžemių augalų bendrijų biologinė įvairovė visada yra labai skurdi. Medynas vertintinas kaip kraštovaizdį puošiantis elementas. Polajo valymas atliekamas siekiant želdinius pritaikyti lankymui.

Drebulyno ir baltalksnynų išskyrimas. Teritorijoje augantis drebulynas gali būti laikomas mišku. Drebulyne ir pavienėse baltalksnio grupėse planuojamas sanitariškai pavojingų – lūžtančių, nudžiūvusių medžių šalinimas. Plote nėra stambios negyvos medienos, drevėtų medžių, kas būtų svarbu biologinei įvairovei. Drebulynas ir baltalksnio grupės bus paliekamas natūraliam vystymuisi, jokie reikšmingi darbai plote nėra numatyti. Drebulynas ir baltalksnio grupės sudarys Žirmūnų parko šiaurinės dalies gamtinio karkaso pagrindą.

Senų medžių priežiūra. Teritorijoje auga du medžiai, išsiskiriantys iš kitų savo parametrais. Paprastasis ąžuolas, augantis rytuose šalia dviračių tako ir paprastoji pušis, auganti vakarinėje teritorijos dalyje. Ąžuolas senolis yra drevėtas, apaugęs kempininiais grybais. Pušis pasiekusi gamtinę brandą. Abu medžiai buvo apžiūrėti arboristo. Šiuo metu jokie medžių genėjimo darbai nėra numatyti. Teritorijoje auga klevas, kurio lajai sutvirtinti gali būti naudojama dinaminė jungtis. Apie priemonės būtinumą bus sprendžiama.

Jaunų medžių ir krūmų atranka. Teritorija bus pritaikoma žmonių lankymui, todėl planuojamas neintensyvus medelių ir krūmų valymas. Bus atliekama sumedėjusių augalų atranka. Atranka atliekama tokiais principais: saugomi sveiki augalai; didesnės vienos rūšies grupės; žydintys, kvepiantys, vaisius duodantys augalai; vietinės rūšys. Darbai neintensyvūs, reikšmingos įtakos biologinei įvairovei neturės.

Krūmais užželiančių pievų atidengimas ir šienavimas. Planuojamas pavienių sumedėjusių augalų, kuriais užželia pievos, šalinimas ir neintensyvus pievų šienavimas. Šienavimas yra viena dažniausių gamtotvarkoje taikomų priemonių. Ši priemonė pagerins sąlygas su pievų ekosistema susijusiems organizmams.

Pavienių virtuolių smulkinimas ir sukrovimas į krūvas. Planuojamas pavienių nuvirtusių medžių supjaustymas ir sukrovimas į krūvas. Tai biotechnologinė priemonė, padedanti išsaugoti negyvą medieną parke. Plona negyva mediena bus sukrauta į krūvas ir palikta parke. Medienos krūvos yra tinkama vieta gyventi daugeliui gyvūnų. Į krūvas sukrauta net smulki negyva mediena aplinkai tampa labai vertinga.

Invazinių augalų šalinimas. Visame plote numatytas invazinių medžių, pagrinde uosialapio klevo, šalinimas. Teritorijoje auga tik pavieniai invaziniai augalai, todėl darbai nebus intensyvūs. Tai viena pagrindinių gamtotvarkos priemonių, didinančių aplinkos biologinę įvairovę.

Medžių genėjimas. Planuojamas neintensyvus parko medžių genėjimas. Pagrindiniai darbai – nežymus lajų pakėlimas, naudojamas kaip alternatyva medžių kirtimui.

Vertinimas ir analizė parengta vadovaujantis ekologijos, aplinkosaugos, miškininkystės principais. 2022 metais planuojama toliau vykdyti teritorijos floros ir faunos vertybių stebėseną ir analizę.

Raimundas Ereminas, miškininkystės, ekologijos ir aplinkotyros specialistas

Rimvydas Musteikis, miškininkystės specialistas

Renaldas Žilinskas, Europos arboristikos techninis ekspertas