Plotas – 4,9 ha.
Šiame parke rasite:
- ežerėlį
- sausąjį sodą ir sausąją upę
- vaikų žaidimo aikšteles
- muzikos instrumentus
- pontoninį tiltą
- mėnulio tiltą
- krioklį
- informacinius stendus
- šiukšliadėžes
- gertuves
- suolus
- viešuosius tualetus
- pavėsinę
- pėsčiųjų takus
- gulbes ir kitus paukščius
Šis parkas – tai pasivaikščiojimo sodas (jap. 回遊式庭園, kaiyū-shiki-teien), sukurtas pagal japoniškų sodų filosofiją ir Japonijos kraštovaizdžio architekto Shiro Nakane koncepciją. Parkas skirtas ramiai vaikščioti, takais einant pagal laikrodžio rodyklę.
Pasivaikščiojimo soduose įprastai yra tvenkinys su salomis, augalų, dirbtinių kalvų ir uolų. Taip pat juose įsiterpia ir sausasis bei samanų sodai, kurie supažindins jus su skirtingais japoniškų sodų stiliais.
Vienas būdingiausių pasivaikščiojimo sodų elementų – pasiskolintas peizažas (jap. 借景, shakkei). Parke suformuotos dirbtinės kalvos ir želdiniai susilieja su Šeškinės šlaito miško vaizdu – taip vizualiai praplečiamas parko kraštovaizdis.
Šiame sode labai išreikšta metų laikų kaita. Pavasarį parke pražysta sakurų alėja, vilkdalgiai, rododendrai, flioksai ir kiti augalai. Vasarą parkas nurimsta ir jame vyrauja skirtingų atspalvių žalia. Rudenį intensyviomis spalvomis nusidažo klevai, sedulos, ožekšniai ir kiti sodo augalai. O žiemą vėl ateina ramus kantrybės ir laukimo laikotarpis.
Kviečiame stabtelėti, atsipalaiduoti, pabūti šioje akimirkoje, paleisti slegiančias mintis ir pasigrožėti gamta bei atsiveriančiais peizažais.
PARKO LANKYMO TAISYKLĖS
1. Tausoti parko želdinius, skaldos, akmenų kompozicijas, vaikščioti tik takeliais.
2. Dviračius prašome palikti prie įėjimo ir parke judėti pėsčiomis.
3. Naminius gyvūnus vedžioti tik takeliais.
4. Už vaikų saugumą atsako tėvai.
5. Rūpintis savo saugumu, nelipti ant akmenų ir sodo kalvų, vaikščioti takeliais ir veja, kur tai leidžiama pagal parko ženklinimą.
| Lapkričio–kovo mėn Balandžio–spalio mėn. |
07:00 - 22:00 06:00 - 23:00 |
Sausoji upė
枯流 (kare-nagare)
Iš skaldos ir akmenų sukurta simbolinė upė, vadinama sausąja (jap. 枯流, kare-nagare). Ji prasideda iš kalvos ištekančiame šaltinyje (jap. 枯滝, kare-taki) ir gilia vaga srūva į pagrindinį sodo vandens telkinį. Granitiniai tilteliai per upę taip pat simboliškai pažymi jos vagą. Pakrantes supa kiliminiai flioksai, Japonijoje vadinami vejos sakuromis, vilkdalgiai, paparčiai ir kiti augalai.
Sausasis sodas
枯山水 (karesansui)
Kruopščiai parinktų ir išdėstytų akmenų, skaldelės supamas plotas simbolizuoja vandens telkinio paviršių. Skaldelė sugrėbta taip, kad atvaizduotų vandens raibuliavimą. Sausojo sodo kraštovaizdyje simboliškai sukurta uolėta vandenyno pakrantė su kalnų šaltiniu.
Sausieji sodai nėra dideli – jie tarsi paveikslai apžvelgiami iš vieno taško, atsitraukus. Sodas reprezentuoja dzenbudizmo ideologiją ir paprastumą, būdingus meditacijai.
Kaskada
滝 (taki)
Kaskados – sumažintos natūralių Japonijos krioklių versijos, dažnai kuriamos japoniškuose soduose. Vanduo teka iš rytų į vakarus, tikima, kad nuplauna visą blogį ir lemia ilgą gyvenimą.
男滝, odaki, vyriško prado kaskados – siauros ir aukštos, greitos tėkmės. 女滝, medaki, moteriško prado kaskados – žemos ir plačios, ramios tėkmės.
Raudonas arkinis tiltas simbolizuoja išmintį, transformaciją ir visa, kas šventa. Dzenbudistai mano, kad eidamas per tiltą žmogus gali atmesti prisirišimą prie fizinių dalykų.
Po tiltu esančiame tvenkinyje gyvenantys koi karpiai simbolizuoja jėgą, drąsą, kantrybę ir atkaklumą. Jie gali užaugti labai dideli ir gyventi ilgą gyvenimą, todėl Japonijoje tapo klestėjimo ir sėkmės simboliu.
Sakurų alėja
桜 (sakura)
Žodis „sakura“ japonų kalboje reiškia vyšnią. Lietuvių kalboje sakura – tai visos dekoratyvinės japoniškos vyšnios. Pavasarį žydint sakuroms, Japonijoje švenčiama hanami šventė – grožimasi sakurų žiedais parkuose.
Japonų kultūroje sakurų žydėjimas yra gyvenimo efemeriškumo metafora.
Šioje alėjoje auga „Accolade“ veislės vyšnios (lot. Prunus 'Accolade').
Šnipiškių ežerėlis
池 (ike)
Šnipiškių ežerėlis – tai natūralios kilmės vandens telkinys, susidaręs Neries senslėnio pakraštyje. Jis buvo pažymėtas dar senuosiuose Vilniaus planuose, kaip ir kiti šių apylinkių ežerėliai, kuriuos jungiantys upeliai buvo sunaikinti tiesiant aplinkines gatves.
Plotas – 88 a. Didžiausias gylis centrinėje ežerėlio dalyje siekia 6,7 m.
Ežerėlyje įrengti aeratoriai, kurie padeda vandenį prisotinti deguonies skatinant biologinius procesus ir gerinant ežerėlio vandens kokybę. Esant ramiam vandens paviršiui galite pastebėti iš dugno kylančius oro burbuliukus.