Plotas – 4 ha.
Šiame parke rasite:
- apšvietimą
- suolus
- šiukšliadėžes
- vaikų žaidimų aikštelę
- lauko bibliotekėlę
- kavines
- pėsčiųjų takus
- lesyklas paukščiams
- biotualetą
Judriame Antakalnio mikrorajone veši ramus ir ūksmingas Sapiegų parkas. Teritorijoje aktyviai lankosi praeiviai, kuriasi bendruomenės, veikia progresyvus verslas. Parkas turtingas savo istorija ir dabartimi.
Parko žaliąjį karkasą sudaro brandūs ir bręstantys medžiai. Šiaurinėje teritorijos dalyje auganti liepų, klevų, uosių, beržų bendrija ir medžių alėjos sudaro tankią lajų dangą, kuri yra ypač ūksminga. Pietuose medžių grupės kaitaliojasi su atvirais plotais, gausu jaukių, šviesių erdvių. Pievoje patogu prisėsti. Čia įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.
Gausiai medžiais apaugusiame parke gyvena įvairūs parkų paukščiai. Čia pasitaiko senų, drevėtų medžių, juose peri uoksiniai paukščiai – didžiosios, mėlynosios, pilkosios zylės, margasparnės musinukės, bukučiai. Seni medžiai taip pat patogūs lipučiams, kikiliams, devynbalsėms, pečialindoms. Galima pamatyti strazdų, kėkštų, kovų, kuosų, šarkų.
Sapiegų parke, Antakalnio gatvės pusėje, auga liepa, pripažinta gamtos paminklu. Medžiui senoliui apie 300 metų. Augalas išsiskiria savo galinga laja ir kamieno apimtimi. Nepaisant amžiaus, medžio būklė tebėra gera. Nematyti pavojingų lūžių, žaizdų ar stiebo įtrūkimų. Liepos laja sutvirtinta jungtimis.
Parko centre yra medinis buvusios slaugos ligoninės pastatas. Šiandien medinuke veikia „Vilnius tech park”, glaudžiantis išmanius verslus – startuolius. Medinis pastatas formuoja vidinius kiemelius, kuriuose stovi stebinančios skulptūros, vaizduojančios įvairias žmogbeždžiones. Tai šiuolaikinio meno atstovo Donato Jankausko–Duonio darbai. Kūriniai netikėti, įspūdingi ir paveikūs. Skulptūros iškilo įdomioje aplinkoje – tarp Sapiegų rūmų, technologinių verslų biurų ir žaliuojančio parko. Tokiu būdu apjungiamas verslas, menas ir bendruomenės.
Viename iš Sapiegų parko kiemelių stovi klasikinė skulptūra Geležinis vilkas. Ji gaivina prisiminimus apie sostinės įkūrimo legendą.
Šalia Sapiegų parko, šiaurės rytinėje dalyje stūkso dabar remontuojami Sapiegų rūmai. Rūmus 1689–1692 metais statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Rūmai, į juos orientuotas centrinis parkas, dveji tebestovintys vartai sudaro baroko rūmų ansamblį. Visą parką juosia mūrinė tvora. Šalia parko, šiaurinėje pusėje stovi Vilniaus Išganytojo bažnyčia, veikia vienuolynas.
Parke veikia kavinė – edukacinė erdvė „Miesto laboratorija”. Tai tam tikras vietos bendruomenės sukurtas kultūrinių renginių centras, pastatytas ant darnios plėtros ir ekologijos pamatų. Laboratorijoje vyksta įvairūs renginiai. Viduje auga hidroponinis daržas. Laboratorijos sieną puošia originalus grafiti aplinkosaugos tema. Lauke įrengtas sodas ir kūrybinga vaikų žaidimų aikštelė.
Būnant parke patogu aplankyti šalia įsikūrusį Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų centrą. Modernioje edukacijų erdvėje – muziejuje, pristatoma visos šalies gamta ir saugomų teritorijų kultūros paveldas.
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas
Sapiegų rūmų parkas – vienas seniausių ir vienas iš ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje. Parkas įkurtas prie didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos XVII a. statytų baroko stiliaus rūmų Antakalnyje. Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso parkas driekiasi tarp Antakalnio ir L. Sapiegos gatvių. Parkas pradėtas kurti XVII a. pabaigoje, XVIII a. viduryje tvarkytas ir papildytas landšaftine pietine dalimi, tvarkytas XIX a. pabaigoje.
Plati tiesi alėja – pagrindinė kompozicijos ašis – buvo nukreipta į rūmų centrą ir pabrėžė Sapiegų rezidencijos reikšmę. Ji eina nuo Antakalnio gatvės į rūmus, esančius parko rytiniame gale. Ašis šiek tiek asimetriška rūmų atžvilgiu, nes jos galuose yra vartai. Parke liko taisyklingo plano takų, nemažai senųjų medžių. XVII a. pradžioje parkas juosė medinius Sapiegų rūmus, rytų pusėje jungėsi su Antakalnio šlaitų miškais.
Parke buvo gėlynų, skulptūrų ir dekoratyvinių vazų. XVIII a. antroje pusėje parkas buvo išplėstas į pietų pusę. Šiame parke nebuvo sodinama egzotinių medžių, augintos vietinės rūšys. Sapiegos sakė, kad parką kuria prisimindami ir gerbdami savo protėvių praeitį.
1809 m. Sapiegų rūmuose, Trinitorių vienuolyne ir Sapiegų parko statiniuose buvo atidaryta Karo ligoninė.
2015 metais buvusioje ligoninės vietoje Sapiegų parke privačių investuotojų ir Vilniaus miesto iniciatyva nuspręsta Sapiegų parke įkurti Vilnius Tech Park.
2019 metais buvo parengtas Sapiegų parko atnaujinimo projektas, kurio 2020 m. nuspręsta atsisakyti ir skelbti naują parko atgaivinimo projektą. Plačiau apie Sapiegų parko atnaujinimo projektus: https://vilnius.lt/lt/2019/05/08/pristatomas-atnaujintas-sapiegu-parko-atkurimo-projektas/ ir https://vilnius.lt/lt/2020/04/02/sapiegu-parko-atgaivinimui-bus-skelbiamas-architekturos-konkursas/.
2020 m. pabaigoje Sapiegų parkas perduotas prižiūrėti VšĮ „Vilniaus miesto parkai.
Šaltiniai ir platesnė parko istorija:
https://madeinvilnius.lt/vilniaus-istorija/senasis-vilnius/vilniaus-istorija-sapiegu-rumai-ir-parkas/
http://www.vilniusgo.lt/2017/10/08/sapiegu-parkas/
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus Sapiegų parke.
Užsiėmimai vyresnio amžiaus asmenims 2023 m. vykdomi nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos, pirmadieniais ir trečiadieniais 9:00–12:00 val.