Naujiena

Vilniečiai pastebėjo, kad sostinės gatvės keičiasi. Jos tampa žalesnės, jaukesnės, pritaikytos ne tik vairuotojų poreikiams. Gausus ir įvairus želdinimas yra neatsiejama gatvės dalis. Sodinami medžiai, krūmai, dalis, šalia gatvių atitvarų, apsauginių tvorų – vijokliai, dalis gatvės paliekama natūraliai pievai. Rūšių gausą ir apsodinimo tankumą miesto apželdinimo specialistai parinko ne vaikantis aplinkos tvarkymo madų, o dėl visai kitų priežasčių: švaresnio oro, klimato kaitos sukeltų meteorologinių kataklizmų, dėl gyventojų saugumo ir pačių augalų gerovės.   

Geresnės sąlygos augalams

Vilniečiams buvo įprasta, kad gatvių žaliosios zonos yra pavieniai medžiai ir trumpa veja. Vis dėlto, klimatas keičiasi, vis dažniau siaučia karščio bangos. Keičiasi ir gyventojų požiūris, kaip reikia želdinti gatves. Anot specialistų, miesto apželdinimas turi būti tankus ir įvairiarūšis. Tuo labiau, kad taip gerinamos sąlygos ir patiems augalams. Tankus polajis neleidžia išgaruoti drėgmei, ją sulaiko, saugo krūmų šaknynus nuo perdžiūvimo ir kaitros. O lyjant žaluma sugeria daugiau lietaus vandens, todėl padeda išvengti potvynių gatvėse. Tai itin aktualu keičiantis klimatui ir vis dažniau susiduriant su meteorologiniais kataklizmais. 

Miesto priežiūros specialistai tankiai krūmais ir žole apželdintuose pomedžiuose nukritusių lapų negrėbia. Jie padeda išlaikyti biologinę įvairovę, kai juos suskaido įvairios bakterijos lapai praturtina dirvožemį maistingomis medžiagomis. Papildomai, kad neišgaruotų drėgmė pomedžiuose beriamos medžio drožlės, vadinamasis mulčas. Jis dalinai apsaugo nuo druskų, kuriomis žiemą barsto gatves. Paviršiuje druskų prisigėrusias drožles nuima ir pakeičia nauju sluoksniu.

Prastesnis matomums, didesnis saugumas

Tankus gatvės želdinimas prisideda prie didesnio pėsčiųjų saugumo. Krūmų sąžalynai, tankus polajis tampa natūraliu barjeru tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų takų. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, bet, Danijos ir kitų šalių, tankiai apsodintų gatvių pavyzdys įrodė, kad ten, kur prastesnis matomumas, vairuotojai yra atidesni, atsargesni ir tuose ruožuose mažina važiavimo greitį.

Taip pat svari priežastis tankiai apsodinti gatves – sveikesnė aplinka. Gausi žaluma grynina orą, sulaiko ir absorbuoja teršalus, o karštą vasaros dieną meta šešėlį, mažina dangos temperatūrą ir teikia malonų pavėsį tiek važiuojamojoje dalyje, tiek šaligatviuose, dviračių takuose.

Krūmų margumynas

Vilniaus savivaldybė atsisako ir anksčiau mėgto apželdinimo, kai vienoje teritorijoje, gatvėje ar pan. sodinami tik vienos rūšies krūmai. Sostinės gatvėse sodinama per 20 rūšių krūmų: alyvų, jazminų, raugerškių, erškėtrožių, pūkenių, sidabražolių, meškyčių, forsitijų, lanksvų, kalninių serbentų, ligustrų, sedulų, karpytalapių stefanandrų, kaulenių, aronijų ir kitų rūšių. Sostinėje specialistai sodina ir trijų rūšių vijoklius – sausmedžius, gebenes, penkialapius vynvyčius.

Kai kam tai gali atrodyti tikra želdinimo kakofonija, kitiems toks vaizdas patinka, tačiau taip daroma ne tik dėl estetinių priežasčių.

Klimato kaita stipriai veikia gamtinius procesus. Nuolat atliekamos studijos bandant atspėti ateities pokyčius ir naujas adaptacijas, tačiau 100 proc. numatyti ir atspėti virsmus tikrai nepavyks. Nauji ligų sukelėjai (bakteriniai, grybiniai, parazitai) sukelia augalų ligų pandemijas, kurios migruoja po pasaulį nepaisydamos šalių sienų. Tai tapo akivaizdu, kai pradėta sodinti komercinius, vienos medžių rūšies miškus. Juos greitai apnikdavo kenkėjai ir nusiaubdavo visą plotą. Visai kitaip būdavo natūraliuose miškuose, kuriuose vyravo rūšių įvairovė. Todėl ekologai sutaria, kad vienintelis efektyvus prevencinis būdas apsaugoti medžius, krūmus ir kitą augmeniją nuo ligų sukėlėjų ir masiškos augalų epidemijos yra rūšių įvairovė.

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ kraštovaizdžio architektė–ekologė Vaiva Marozienė

Šaltinis https://zalias.vilnius.lt/naujiena/zeldinimo-tendencijas-keicia-klimato-kaita/ 
Nuotrauka Vilniaus miesto savivaldybės