Naujiena

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas

Praeitais  metais Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė akciją „Žalioji Vilniaus banga“. Išsikeltas ambicingas tikslas – per artimiausius dvejus metus mieste pasodinti 10 milijonų krūmų, 300 tūkstančių vijoklių,100 tūkstančių medžių. Šią iniciatyvą kritikai spėjo pavadinti anglišku terminu greenwashing. Šis žodis pasitelkiamas tada, kai siekiama pasakyti, kad organizacijos deklaruojama aplinkai draugiška veikla yra tik akių dūmimas. Terminas greenwashing naudojamas, kai prisidengiant didele reklama iš tiesų daromi tik maži, nereikšmingi darbai. Tokių dalykų tikrai pasitaiko. Būna, kad gėlo vandens plastikinis buteliukas yra piešiamas kaip natūrali šaltinio versmės dalis. Greito maisto restoranų gaminamos perteklinės reklamos, vienkartinės šiukšlės yra apibūdinamos kaip geriau už rudeninius lapus yranti – perdirbama atlieka. Versle net medžiokliniai šoviniai gali būti pavadinti ekologiškais. Taigi greenwashingo tikrai būna, vartotojui reikia būti atidžiam. Vis tik gerų dalykų su prastais sumaišyti nereikėtų. Pabandykime pasverti, ar žalioji banga yra tikra. 

Kai tiriama, ar organizacijos informacinė kompanija yra nuoširdi, ar tiesiog greenwashingas, dėmesys sutelkiamas į konkrečius darbus. Kiek iš tikrųjų darbų yra padaryta? Tai ir yra kertinis dalykas, kuris man, asmeniškai, leidžia tikėti žaliosios bangos nuoširdumu. Darbų jau po pirmojo akcijos rudens sezono yra atlikta daug. Arti mano namų esančioje Didlaukio gatvėje po kelio rekonstrukcijos buvo pasodinta kelios dešimtys mano mėgstamų gudobelių ir kitų medžių. Medžių sodinimai vyko Linkmenų, Pylimo, Bazilijonų, Žirmūnų, Apkasų, Švitrigailos, Kauno, Savanorių, Antakalnio, Stanevičiaus, Ozo, Žalgirio, Giedraičių gatvėse, Konstitucijos prospekte, Eišiškių plente, Viršuliškių žiede ir kitur. Medžiai, krūmai bei vijokliai buvo sodinami urbanizuotose gatvėse, pakelėse, šlaituose, žieduose. Pasodintų augalų kiekis viršija 30 tūkstančių. Tai daug ar mažai, klausimas atviras. Man atrodo, kad tai yra pakankama, todėl žaliąją Vilniaus bangą kaltinti melu yra nesąžininga.

Jungtis į žaliąją bangą yra kviečiami gyventojai, labai aktyviai dalyvauja atsakingas verslas. Savivaldybė suranda sodinimui tinkamą vietą, organizuoja darbus, o savanoriai sodina. Iš daug mažų darbelių susideda dideli gražūs darbai. Savanoriai jau pasodino arti 6 tūkstančius augalų. Net nedidelės didelių įmonių žalios iniciatyvos būna nuoširdžios ir aplinkosaugai reikšmingos. Dalyvauti tiek darbais, tiek pasiūlymais buvo ir išlieka daug galimybių. Mokyklos, įmonės, kolektyvai, miesto investuotojai patys siūlė, planavo, sodino ir dovanojo miestui savo laiką, darbo jėgą, idėjas, net augalus.

Geriausia patiems atlikti tyrimą. Kviečiu važiuoti per Vilniaus miestą atsitiktine tvarka, nesirenkant mano išvardintų gatvių. Įsitikinsite, kiek padaugėjo pasodintų medžių. Su žaliąją banga gali būti bus panašiai kaip su Reformatų sodu. Prieš parko atidarymą po rekonstrukcijos buvo daug abejonių bei kritikos, bet kai žmonės atėjo, įsitikino, kad darbai padaryti gerai, viskas stojo į ramias vėžes. 

Žalioji banga kilo staiga, bet galbūt greiti sprendimai klimato kaitos kontekste ir yra reikalingi? Negi geriau nuviliantis Jungtinių Tautų Glazgo klimato kaitos susitikimas arba trypčiojimas aplink nacionalinio miškų susitarimo kelmelį? Tikiu, kad Vilniaus miesto žalioji lyderystė gali diktuoti madas ir paskatinti konkrečiais darbais gerinti Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir kitų miestų ir miestelių erdves. 

Greenwashingas po tvarumo kauke paprastai slepia verslo norą nevaldomai augti ir plėstis. Manau, kad Vilniaus miestas neatsisako savo užmojo tapti bent jau Baltijos šalių regiono lyderiu. Argi ko kito mes turime tikėtis? Argi ne toks visų mūsų lūkestis? Miesto augimo atsisakymas vardan žalesnių gatvių supriešintų visuomenę. Vilnius toliau turi augti ir vystytis. Žalioji banga nėra visa tai slepiantis stogas. Miestas toliau statomas, plečiamas, gyventojai atvyksta, kuriasi ir šalia to, viduje, vyksta puikūs žali dalykai.

Nuomonė, kad jaunų medelių sodinimu slepiami senų medžių kirtimai ir jų priežiūra yra klaidinanti. Bendrai, ilgą laiką visi šalies miestų ir miestelių medžiai arboristiškai nebuvo tvarkomi. Galbūt Vilniaus mieste yra daugiausia aplinka besirūpinančių žmonių, vyriausybinių ir nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų, todėl apie senus medžius čia daugiausia ir kalbama. Iš tikrųjų miesto senus medžius tvarko tiek savivaldybės, tiek jos samdomų įmonių arboristai. Žodis arboristas jau yra garsiai girdimas, o medžių priežiūra tapo profesionali, planuojama ir nuosekli. To anksčiau nebuvo arba buvo nepakankamai. Dabar reikia daug darbų ir šiek tiek laiko, kad senų medžių priežiūra pagaliau taptų pastebėta. 

Medžių sodinimas, parkų atidarymas, medžių šaknų išlaisvinimas nuo plytelių, savaiminukų persodinimas ir didesnis dėmesys senų medžių priežiūrai iki šiol nebuvo laikoma grobuoniška veikla. Nėra jokia gėda garsiai pasakyti – taip, mes pasodinsime daug ir labai daug. Kiekvienas pasodintas medis yra geras darbas gamtai bei žmogui. Po ateinančio naujo sodinimo sezono, dar vieno, ir dar vieno, tikiu visuomenė įsitikins, kad Vilniaus žalioji banga nėra greenwashingas. Tai yra tikra. Kad nebūtų taip, kaip tam Kalėdų seneliui, kuris išdalino dovanėles, visus pasveikino, o kai išėjo, liko vaikų apkaltintas, atseit jo nebuvo ir išvis nėra.