Naujiena

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas

2021 metų spalio 22 dieną Vilniuje, VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ prižiūrimoje Ozo parko teritorijoje buvo sodinami medeliai, pagrinde pušys. Šį rudenį medžių sodinimas mieste yra labai dažnai pasitaikantis reiškinys. Šiose maloniose dūzgėse noriu išskirti Ozo parke pasodintus želdinius. Tai penki Lietuvoje sutinkami pušynų pavyzdžiai – Kerpšilis, Brukniašilis, Žaliašilis, Šilagiris ir Kuršių Nerijoje augantis kalnapušynas.

Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad Lietuvoje tokios idėjos dar niekas nebandė įgyvendinti. Projektas svarbus miškininkystės istorijos požiūriu. Tai gera proga paminėti miško tipų mokslą. Tipologija – tai miškų apibūdinimas pagal medžių rūšis, dirvožemio derlingumą, drėgmę ir visus kitus miške randamus jam būdingus augalus bei kerpes. Paprastai kalbant, miškininkai pastebi kuo miškai yra vieni į kitus panašūs. Tipologiniu požiūriu pirmas Lietuvos miškus suklasifikavo Povilas Matulionis 1924 metais. Studijų metais man teko išgirsti, jog mūsų miškų klasifikacija skiriasi nuo kaimyninių šalių klasifikacijų, todėl yra unikali ir originali. Vien ką reiškia ausiai malonūs miško tipų pavadinimai.

Trumpai apibūdinsiu Ozo parke pasodintus keturis miškų tipus ir Kuršių Nerijai būdingą kalnapušyną.

Kerpšilis. Neaukštas, menko našumo, dažnai retas pušynas. Medyne neauga jokios kitos medžių rūšys, tik pušys. Trake, po lajomis auga pavieniai kadagiai. Žolių danga reta, daug kerpių. Labai skurdus, nederlingas dirvožemis. Ozo projekte pasodintas pušynas su pavieniais kadagiais.

Brukniašilis. Vidutinio našumo pušynai, kartais su maža beržo priemaiša. Trakas retas, iš kadagių ir pavienių šermukšnių. Žolinė augmenija menka, gausu kerpių. Ozo parke pasodintos pušys su pavieniais kadagiais bei bruknėmis.

Žaliašilis. Palyginti didelio našumo pušynas. Dirvožemis čia derlingesnis, todėl miške želia pavienės kitos medžių rūšys – eglės, beržai. Trake auga šermukšnis, šaltekšniai, kadagiai. Lyginant su kerpšiliu, žolinė augmenija turtingesnė, čia auga bruknės. Ozo parke pasodintos pušys su šermukšniu, taip pat bruknės. Projekte rasta vietos avietei. Praktikoje jos pušų želdiniuose plinta, nors ir nėra tipinis žaliašilio augalas.

Šilagiris. Didelio našumo mišrus medynas iš eglės, pušies ir kitų pavienių lapuočių priemaišos. Aktualiame Ozo parko projekte pasodintas netipinis šilagiris. Dažnai pasitaiko, kad šilagiriui skirtame dirvožemyje auginamos ne eglės, o pušys. Vadinkime tai žmogiškąja klaida. Projekto autoriai mano, kad šią situaciją verta pademonstruoti. Projekte pagrindinė rūšis yra pušis, šalia jos pasodintos eglės ir lazdynai. Iš žolinių augalų pasodinta avietė.

Šių keturių miško tipų rūšinė sudėtis pagrįsta dirvožemio derlingumo didėjimu. Kerpšilis ir brukniašilis – labai nederlingi, žaliašilis – nederlini, šilagiris – derlingi dirvožemiai. Dirvožemyje daugėjant maistinių medžiagų, dėsningai įvairėja miško augalų rūšių sudėtis. Gerėjant dirvožemiui didėja pušynų našumas. Šilagiris pušiai jau per derlingas, todėl krenta medžių stiebų ir medienos kokybė.

Kuršių Nerijos kalnapušynas. Tai Neringai būdingas miškas iš kalninės pušies. Čia ne miško tipas, tai istoriškai ir gamtiškai įdomaus miško pavyzdys. Ozo parke pasodintos kalnapušės.

Sodinimo dieną džiaugėmės įgyvendinto projekto sėkme. Skirtingų miškų tipų bruožai išryškės po daugelio metų. Kad pasodinti pušynai įgautų jiems būdingų savybių, reikės nuolatinės priežiūros ir rankų darbo. VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ veikimo modelis, kai kiekviena teritorija yra prižiūrima atskiro žmogus – sodininko, leidžia tikėti ilgalaike projekto sėkme. Ozo parke augalais rūpinasi aplinkos prižiūrėtojas, sodininkas Vytautas.

Miesto miško projekto „Ozo Urban Forest“ idėjos autoriai ir įgyvendintojai yra Miškininkystės platforma „FOROS“ ir miškų atkūrimo įmonė UAB „SKOGRAN“. Projektas yra šių įmonių dovana Vilniaus miestui, akcijos Žalioji Vilniaus banga dalis.

https://vilnius.lt/lt/2021/10/22/vilniuje-buvo-pasodintas-pirmasis-miesto-miskas/ 

Nuotraukos Sauliaus Žiūros