Naujiena

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas

Miestui dovanoti vienetinį medį yra gražus noras. Visi tikisi, kad augalas augs šimtą metų, žydės ir duos jam būdingų vaisių arba sėklų. Bet ar augalo įsigijimas ir perleidimas, dovanojimas jau garantuoja medžiui sėkmę? Ko dar reikia, kad medelis užaugtų? Ar susimąstome, jog medžio dovanojimo aktas yra tik pati pradžia, ledkalnio viršūnė, po kuria slepiasi įvairūs darbai ir iššūkiai.

Pirmiausia, kad įsigytum miestui tinkamą medį, reikalinga mažų mažiausiai konsultacija su augalus išmanančių ekspertu – sodininku. Dar geriau, jei jis atvyktų į pardavimo vietą. Specialistas patars, kokio dydžio augalą rinktis, kaip atpažinti sveiką medį, ką būtina žinoti apie augalo šaknis. Kad dovanos gavėjas džiaugtųsi medžiu, dovanotojas turėtų ieškoti rekomendacijų.

Reikia suprasti, kad medis – ne knyga, lentynoje neguli. Dovanotojas turėtų būti tikras, kad dovanos adresatas turi vietą augalui pasodinti. Šioje vietoje kreipimasis į specialistą vėl yra būtinas. Plačiai žinoma, kad nesutarus negalima dovanoti gyvūnų. Tas pats turėtų galioti ir augalams, nes jei neturi jam vietos, kur jį padėti?

Sodininkas dovanotoją turi konsultuoti ir dėl tinkamos augalo rūšies parinkimo. Paprastai geradarys pareiškia pageidavimą sodinti augalo rūšį pagal savo nuožiūrą. Dažniausia tai būna ąžuolas. Čia vežimas yra pastatytas prieš arklį. Kaip viskas turėtų vykti iš tikrųjų? Specialistas pažiūri sodinimo vietos dirvožemio derlingumą, drėgmę, vertina aplinkos mikroklimatą, vyraujančius vėjus ir kita. Ir tik tada pasako, kokį augalą pirkti. Dovana be konsultacijos – kaip antibiotikai be tyrimų. Be reikalo visi prisiriša prie tų ąžuolų. Puikūs yra ir kiti medžiai, net krūmai. 

Dažnai dovanotojai neįsivaizduoja, koks medis turi būti dovanojamas. Jo ranka nepakelsi, tai ne soduose sodinamos jaunos obelys, kurias galima pervežti lengvuoju automobiliu. Augalo šaknų gumulas labai didelis ir sunkus, jį sunkiai pakelia trys vyrai. Vilniaus miesto gatvėse sodinamų medžių aukštis siekia 4-5 metrus. Gatvėje sodinamo medžio amžius gali būti 10 ir daugiau metų.

Medžio sodinimui reikalinga ne duobė, o paruošta sodinimo vieta. Vengiu žodžio „duobė“, nes jos skirtos laidojimui, o medžio sodinimas – šviesus dalykas. Dėmesio, sodinimo vietos paruošimas – tai darbas, paslauga, kuri už dyką neatliekama. Gali būti, kad sodinimo vietos paruošimas kainuos brangiau nei pats augalas. 

Pamirškime laikus, kai medžių šaknis tiesiog leisdavome į žemę. Prie augalo būtina dovanoti reikalingą kiekį dirvožemio. Mieste žemė medžiams retai būna svetinga. Norint, kad augalas ne skurstų, o iš tikro pagautų gyvybingą augimą, sodinimo vietai būtina pagerinti dirvožemį. Kaip – rekomenduos specialistas. Taip pat, medžio šaknis būtina mulčiuoti. Tai yra dar maišas arba du papildomai prie dovanos. Stambiems, mieste sodinamiems medžiams būtini du arba trys tvirtinimo kuolai. Apgalvotai pasodintas medis gauna laistymo sistemą. Dirvožemis, mulčias, kuolai, laistymo šulinėlis... Kiek daug visko reikia prie medžio dovanos.

Pasodintam augalui reikalinga priežiūra. Pirmasis darbas – genėjimas, lajos formavimas. Bendrai genėjimas reikalingas visą augimo laikotarpį. Darbai darbeliai…

Neatmeskime tikimybės, kad net atlikę visus mano rekomenduojamus ir privalomus veiksmus, medis gali nudžiūti. Tokiu atveju jį reikės atsodinti dovanos priėmėjo lėšomis. Nes jei jau nutarta, kad tam tikroje vietoje medis turi augti, taip ir turi būti.

Pasikartosiu, medžio dovanojimo gestas yra gražus simbolis ir prisideda prie miesto puošimo. Aš manau, kad su dovanomis kartais paskubama. Ar spėjama apie viską pagalvoti? Tikiu, ateityje medis bus dovanojamas su visu būtinų priemonių ir sodinimo paslaugos komplektu. Tada medis turės šansą augti bent 100 metų.