Naujiena

Pavasaris yra susijęs ne tik su laukiamu paukščių grįžimu, augalų pumpurų sprogimu, bet ir su prasidedančiu lauko gaisrams kilti palankiu laikotarpiu.

Vilniaus mieto parkai yra ne tik iki galo sukultūrintos vietos sostinės centre – Bernardinų sodas, Lukiškių aikštė, Reformatų parkas. Organizacija prižiūri miškingas ir atviras pievų teritorijas miesto mikrorajonuose. Tai Pasakų, Lūžių, Jomanto miško parkai. Tai atviro kraštovaizdžio panoramomis turtingos Varnės, Pavilionių ir Naujininkų parkų teritorijos. Šių parkų priešgaisrinei apsaugai yra teikiamas didžiausias dėmesys. Priešgaisrinės saugos požiūriu apie mišku ir pievomis turtingus mieto parkus reikia kalbėti tiesiog kaip apie miškus ir pievas.

Lietuvoje yra pastebima miško ir pievų gaisrų kilimo dinamika – pavasarį jų padaugėja, pirmoje vasaros pusėje sumažėja, o antroje vasaros pusėje ir rugsėjo mėnesį gaisrų atvejų kreivė vėl išauga. Gaisringumo sezonas baigiasi su rudeniniais lietumis. Šią dinamiką lemia sausos žolės arba sausos miško paklotės buvimas arba nebuvimas aplinkoje. Pavasarį pievose būna gausu pernykštės sausos žolės. Ji yra labai degi medžiaga. Artėjant vasarai pievos apželia žalia žole kuri yra mažai degi medžiaga. Antroje vasaros pusėje subrandinusi sėklas žolinė augmenija ima džiūti ir vėl tampa labai degi. Tokia žolė gali lengvai degti iki pat rudens lietaus sezono.

Šiltuoju metų laiku šalyje yra reguliariai nustatoma miško gaisringumo klasė. Duomenys yra atnaujinami kas dieną, jie skelbiami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetiniame puslapyje. Skirtingos klasės praneša ir įspėja: I – gaisrų pavojaus nėra, II – nedidelis gaisrų pavojus, III – vidutinis gaisrų pavojus, IV – didelis gaisrų pavojus, V – labai didelis gaisrų pavojus. Gaisringumo klasei pakilus iki IV, apie pavojingą padėtį miškuose pradedama skelbti per radiją ir televiziją. Esant V klasei gali būti apribotas lankymasis miškuose.

Patys miškai yra skirtingo degumo – nėra linkę degti vienodai. Apie tai kalba miško degumo klasės. Jos yra trys. I klasė – didelio gamtinio degumo miškas. Tai spygliuočių jaunuolynai ir kiti sausose žemėse augantys spygliuočių miškai. II gamtinio degumo klasė – tai drėgnesni spygliuočių miškai. III gamtinio degumo klasė – lapuočių ir šlapių augaviečių miškai. Vertėtų žinoti, ar miškas, prie kurio jūs gyvenate, yra linkęs lengvai degti. I grupės miškas įsidega greitai, o III grupės miške gaisras yra labai mažai tikėtinas. Visame rytų Lietuvos regione vyrauja pušynai, todėl čia daugiausia I ir II degumo klasės miškų. Vingio, Pasakų, Lūžių parkai yra sausi pušynai. Jomanto parko miškas yra nevienalytis. Vakarinė jo dalis yra nedegus beržynas, o rytinė – vėl mišrus spygliuočių miškas.

Apie miško polinkį lengvai degti verta susimastyti net keliaujant. Spaudoje buvo pranešta, kad Ispanijoje jau šį pavasarį kilo eilė pavojingų miško gaisrų. Svarbu pasidomėti iš anksto, ar vietovėje, kurią ruošiatės aplankyti, yra saugu.

Apie 90% miško gaisrų kyla dėl žmogaus veiklos, kai jis yra padegamas tyčia arba yra nesaugiai kūrenami laužai. Labai pavojingas pavasarinis pievų žolės deginimas, susijęs su senais žalingais ūkininkavimo įpročiais. Tai daugiausia vyresnio amžiaus, dažnai socialinių įgūdžių stokojančių asmenų problema. Laikui einant šių pažeidimų mažėja. Vaikai iš tėvų neperima nusikalstamos žolės deginimo tradicijos.

2023 metų kovo 20 dieną apžiūrėdamas Naujininkų parko teritoriją VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ darbuotojas Raimundas Ereminas pastebėjo kylančius dūmus. Darbuotojas ugnies šaltinį aptiko šalia parko esančioje privačioje teritorijoje. Ugnis degė arti išdžiūvusios pievos, laužas nebuvo tinkamai prižiūrimas, pastebėta, kad dega įvairios šiukšlės. Darbuotojas paskambino pagalbos telefonu 112. Laužą užgesino ugniagesiai gelbėtojai, dėl šiukšlių deginimo situaciją ėmė tirti aplinkos apsaugos departamento darbuotojai.

Laužų kūrenimas dėl pramogos miške yra žymiai platesnės visuomenės dalies problema. Turistai, keliautojai, stovyklautojai, tėveliai su vaikais, vieni vaikai – daugelis pabando užkurti laužą miške. Kurti laužą tam neskirtose vietose yra draudžiama, o leistinos vietos pažymėtos laužavietės ženklu.

Kas gali atsitikti neleistinoje vietoje užkūrus laužą miške? Žiemą ir rudenį įmanoma uždegti durpes, taip sukeliant požeminį gaisrą. Labai retas žmogus patikrina, koks gruntas yra po jo pasirinkta nelegalios laužavietės vieta. Jei tai durpė, gaisras gali kilti palengva, vėliau, stovyklautojui jau apleidus laužavietę. Yra labai sunku įsitikinti, ar durpingoje žemėje sukurtas laužas yra iki galo užgesintas. Užkūrus laužą gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, gali kilti visos miško gaisrų rūšys – požeminis (dega durpės), antžeminis (dega miško paklotė) ir viršūninis (dega medžių lajos). Gaisras naikina ne tik miško medieną, biologinę įvairovę, bet ir žmogaus būstą, kitas materialines vertybes, kyla grėsmė gyvybei.

Reikia įsidėmėti, kad net pažymėtose laužavietėse ne visada galima uždegti ugnį. Esant V miško gaisringumo klasei, savivaldybės gali priimti sprendimą apriboti lankymąsi miškuose. Tada kūrenti ugnį draudžiama net tam pritaikytose, ženklu pažymėtose laužavietėse.

Reikia atkreipti dėmesį, kad pati nelegali laužavietė netiesiogiai tampa gamtos taršą didinančiu elementu. Į tokias vietas neatsakingi asmenys yra linkę mėtyti šiukšles. Tai labai aktualu vandens telkinių pakrantėse, kur vasarą gausiai lankosi žmonės. Be kitų reikalavimų, čia būtina žinoti, kad vandens pakrančių apsaugos juostose laužus kūrenti draudžiama 25 metrus nuo vandens.

Visame Vilniaus mieste laužą galima kurti tik iš anksto suderinus su ugniagesiais gelbėtojais. Tai nėra paprasta procedūra. Laimei, mieste yra įrengta nemažai legalių ugnies kūrenimo vietų. Populiariausios jų yra Žaliųjų ežerų, Žirmūnų, Valakampių paplūdimiuose. Vingio parke, netoli Vingio parko pėsčiųjų tilto į Žvėryną, yra įrengta poilsiavietė, kur lankytojai gali mėgautis ugnies kūrenimo ir maisto gamybos malonumais saugiai. Kviečiame ilsėtis atsakingai.

Jei pastebėjote gaisrą, kuo greičiau skambinkite 112. Esame saugūs, kai esame atsakingi.