Naujiena

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas

Visuomenės susidomėjimą, netgi pyktį sukėlė socialiniame tinkle pasirodžiusi nuotrauka, kurioje sodininkai sodina sedulas, kai aplinkui jau pasnigę. Augalai yra įdomūs gyvi organizmai, kurių savybės smarkiai skiriasi nuo gyvūnų, todėl jų fiziologiniai procesai žmonėms nėra iki galo suprasti ir, apskritai, sunkiai suvokiami. Dalijuosi augalų sodinimo ABC, susijusia su tinkamiausio laiko medžių sodinimui paieška.

Kada sodinami medžiai? Klasikinis atvejis – kai augalas iškastas iš grunto be žemės gumulo, tai yra su atvira šaknų sistema. Mieste tokiu būdu medžiai beveik nesodinami, tačiau šis variantas labai tinkamas, nes atkartoja gamtoje vykstančius procesus. Tokiu būdu medžiai sodinami sustojus jų augimui – vegetavimui. Pradedame sodinti pavasarį išėjus įšalui, o baigiame pradėjus sprogti pumpurams. Vasarą visai nesodiname, laukiame rudens, kai ima gelsti lapai. Rudenį sodiname, kol atsiranda įšalas. Jei įšalo nėra, medžius sodiname toliau. Jei įšalo taip ir neatsiranda, sodiname medžius visą žiemą iki sprogs pumpurai. Spygliuočius rudenį galima pradėti sodinti anksčiau nei lapuočius. Antra, ne klasikinė situacija – sodiname augalą, užaugintą vazonėlyje, su uždara šaknų sistema. Tokius medžius ir krūmus galima sodinti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, kai nėra įšalo.

Geriausias laikas augalų sodinimui yra jų ramybės metas. Augalai ramiausi žiemą. Medžiai žiemą pasitinka sukaupę cukraus atsargas savo šaknų sistemoje. Didelė cukraus koncentracija atlieka mums gerai pažįstamo antifrizo vaidmenį. Jis neleidžia audiniams sušalti, todėl augalai žiemos sodinimui yra pasiruošę. Medžiui žiemoti žemėje, jo augimo vietoje, yra geriausia, nes taip jis tinkamiausiu laiku pradeda pavasarinį augimą. Nėra jokios naudos ir tikslo laikyti sodinimui paruoštus augalus speige ir vėjyje, kai jų šaknys gali būti šiltoje žemėje. Šioje vietoje galime pagalvoti, kodėl sulapojusių medžių plikomis šaknimis (ne vazonėlyje) negalima persodinti vasarą? Išrautas medis lapais save greitai išdžiovina dėl intensyvaus vandens garinimo per lapus. Augalas buvo aktyvus, augino šakas ir ūglius, ir štai čia jam nutinka baisus stresas – persodinimas, kurio jis neatlaiko ir nudžiūsta. Vasara – aktyvus augimo laikas, yra blogiausias metas medžio sodinimui. Todėl medžio ramybės metas – žiema, sodinimui yra geriausias.

Žinoma, klaida būtų augalus sodinti į sniego prikastas duobes. Arba laužyti įšalą, užmėtyti šaknis žemės luitais. Bet taip niekas nedaro, todėl apie tai ir kalbėti nėra ko.

Šiuo metu Vilniuje žemė yra padengta sniego sluoksniu. Naktį kelias paras laikėsi švelni neigiama temperatūra. Stebime daugelį nustebinusį žiemos pradžios šaltuką. Svarbiausia, kas medelių sodinime yra aktualu – nėra jokio įšalo. Vadinasi, sumedėjusius augalus sodinti galima. Jei kas nors turite augalą vazonėlyje ir nerimaujate, kad nespėjote jo rudenį pasodinti (nes jau gruodžio 2 d.), todėl laukiate pavasario, rekomenduoju drąsiai medį ar krūmą sodinti jau dabar. Dirvožemyje šaknims bus žymiai geriau. Bus dar rimčiau, jeigu augalą ir pamulčiuosime.

Savo ir kitų želdinius tvarkančių darbuotojų vardu noriu paprašyti daugiau ramybės ir pasitikėjimo. Šiais metais medžių ir krūmų sodinimų buvo ypač daug, todėl neįprastai anksti pasirodžiusi žiema sutrukdė darbus baigti rudeniniame gamtos fone. Linkime gerumo ir susikaupimo advento laikotarpiu.