Naujiena

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas

Lietuvoje planuojama veisti naują želdinių tipą, kuris dar neturi taikliai savo esmę apibūdinančio termino. Pasaulyje paplitęs urban forest pavadinimas. Urban reiškia, kad želdiniai yra miesto arba gyvenvietės aplinkoje, forest – kad želdinių tikslas yra turėti kiek įmanoma daugiau gamtos. Svarstoma, kaip pas mus tai pavadinti. Yra keletas variantų – biologinės įvairovės želdynai, biologinės įvairovės miškeliai, gamtiniai želdiniai. Naujas pavadinimas svarbus norint atkreipti dėmesį į pasodintų augalų grupių funkciją.

Smarkiai užstatytoje, infrastruktūros perdengtoje miesto aplinkoje norisi turėti vilties, kad šalia asfalto, betono ir antenų gali tarpti ir gyvoji gamta. Gamtiški želdiniai kuriami tam, kad mieste išliktų vietų, kur galėtų veistis tam tikri žvėrys, paukščiai, vabzdžiai, grybai ir kita gamta.

Vilniaus mieste pirmas tokių želdinių sodinimo bandymas įvyko 2021 metais Ozo parke. Želdinimo tikslas – užauginti įvairius šalyje sutinkamus pušynų tipus: kerpšilį, brukniašilį, žaliašilį, šilagirį ir Kuršių nerijos kalnapušų mišką. Miško tipai buvo sodinami siekiant sukurti gyvą ekspoziciją, muziejų po atviru dangumi.

Seniau šalyje buvo žinomas dabar jau užmirštas žodis remizė. Tai želdiniai, skirti pamaitinti paukščius, žvėris. Jie būdavo sodinami miškuose, bet jų funkcija šiandien gali būti pritaikoma ir mieste. Šermukšnio, lazdyno ir gudobelių želdiniai gali pakviesti maitintis voveres, strazdus ir svirbelius. Biologinės įvairovės želdynai gali būti labai įvairūs – atlikti edukacinę ir pamaitinimo funkcijas.

Ieškant vietų šių želdinių tipui Vilniaus mieste, iškilo klausimas – kur juos sodinti? Biologinės įvairovės želdynai dažnai sodinami ten, kur ypač prastos gamtinės sąlygos. Vilniuje palyginti neseniai atidarytame vakariniame aplinkkelyje yra vietų, kur gamtos galėtų būti daugiau. Čia biologinės įvairovės želdiniai pirmiausia svarbūs kaip apsauginę funkciją atliekantys natūralūs atitvarai. Pakelės, įvairūs šlaitai yra ypač nederlingi, atitinka vadinamosios pirminės sukcesijos stadiją. Tai vieta, kur ant mineralinio grunto ima kurtis gyvybė.

Pagal nedėkingas aplinkos sąlygas parenkamas gerai augti galinčių augalų sąrašas. Smėlyje, žvyre geriausiai gali augti pušis. Yra galimybė sodinti beržą, tačiau smarkiai rizikuojant, kad medžiai augs skurdūs. Šiuo konkrečiu atveju biologinės įvairovės želdiniuose negalima sodinti daug skirtingų rūšių. Jei rinktume derinį pagal įvairovės principą, tai galėtų būti ąžuolas, liepa, klevas, pušis ir beržas. Tačiau iš viso šio sąrašo kokybiškai tokiame prastame grunte galėtų augti tik pušys ir galbūt beržai. Galima patiems įsitikinti: Pilaitėje, Perkūnkiemio vietovėje ir kitoje vakarinėje naujai statomo Vilniaus miesto dalyje naujakuriams nesiseka auginti derlingas žemes mėgstančius medžius – ąžuolus, liepas, klevus. Tačiau pušys auga puikiai.

Šiuo metu planuojami sodinti pušų želdiniai su nedidele priemaiša švelniųjų gudobelių ir tunbergo raugerškių. Tai neįprasta kombinacija. Nors miškuose tokia rūšinė sudėtis nesodinama, miestas palankus šiam naujų želdinių tipui. Tai naujiena Lietuvoje. Prioritetas teikiamas gerai augti galintiems ir kvepiantiems bei vaisius duodantiems augalams.

Kai kalbame apie biologinės įvairovės miškelių sodinimą šalia kelių, neturime žodžio bio suprasti paraidžiui. Svarbiausias tikslas – ne pasodinti daug skirtingų augalų rūšių, o sukurti pirminę gamtinę aplinką. Kai želdiniai ūgtels ir taps panašūs į jaunuolyną, vieta pasipildys visokių rūšių biologija. Nes ten, kur auga medžiai, yra ir biologinė įvairovė.