Japoniškas sodas Sei Shin En

Sluškų slėnyje po žeme tekantis šaltinis buvo kanalizuojamas, kaip daugelis Vilniuje esančių šaltinių. XVIII–XIX a. Vilniaus žemėlapiuose aiškiai matomas upelis, ištekantis iš Kalnų parko teritorijos ir įtekantis į Neries upę. Dar XX a. viduryje iš jo buvo semiamas vanduo. Dabar šaltinio vanduo yra iškeliamas į paviršių naudojantis varikliu ir teka japoniškame sode. 2011 metais Sluškų slėnio šaltinis buvo įtrauktas į Vilniaus savivaldybės požeminio vandens monitoringo programą ir saugomų šaltinių sąrašą. Kartu su Geologijos ir geografijos institutu buvo surinkta geologinė ir geografinė medžiaga, fonduose analizuota praeito šimtmečio kartografinė medžiaga, fotografuotos išeigos, atlikta šaltinio analizė.

Japoniško sodo vaizdą kuria pušys, akmenys, samanos, akmeninės skulptūros ir įvairūs želdiniai. Akmenys simbolizuoja kalnus ir yra svarbūs sodo akcentai, naudojami tilteliams bei takams. Nuo seniausių laikų akmuo atliko svarbų vaidmenį Japonijos kultūroje. Šintoizme žymesni akmenys buvo laikomi šventais (kaip kami (jap. dievybė)). Sode pasodinta virš dešimt įvairių pušų, taip pat kadagių, kukmedžių, buksmedžių, rododendrų. Didelę sodo dalį užima samanos. Tai vienas iš svarbiausių japoniško sodo elementų, simbolizuojančių harmoniją, laiką ir tradicijas.

Projektas atitinka pagrindinius japonų estetinius principus – sezoniškumą, paprastumą, harmoningą, natūralų suderinamumą su aplinka, pagarbą vandeniui, medžiui, akmeniui. Kuriant sodą didžiausias dėmesys buvo skirtas šaltiniui sutvarkyti, nepažeidžiant jo natūralumo ir kartu derinant visą Sluškų slėnio aplinką. Pagrindinė sodo rėmėja Kodai ji šventykla (Kiotas, Japonija) tiki, kad šis sodas suteiks žmonėms gilesnį supratimą apie Japonijos kultūrą, estetiką ir gamtą.

2020 m. rudenį pagal 2016 m. susitarimą sodas buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, jo priežiūra rūpinasi VšĮ „Vilniaus miesto parkai“. 

Informacija parengta pagal http://nihon.lt/lt/japonikas-sodas-vilniuje.